Kaip diena eis tiesiai į šviesą,
Žmonės iš visos,iš visos širdies
Su Tavim ,Tėvyne,kalbės..."
Siaubas...Šiandien turėjau pokalbį su pažystama ir jis mane pribloškė.Jos nuomonė apie šalį kur ji gyvena yra labai neigiama.Kad Lietuvoj nieko negalima pasiekti,kad mes atsiliekam vos ne 50metų nuo kitų šalių,kad tauta yra viena šlykščiausių... Iš tiesų pirmą kartą sėdėjau ir tiesiog klausiau nieko nekritikuodama.Bet taip norėjosi paklausti jos-tai ko čia gyveni?
Antra.Mokslai.Ne nu viskas,man jau užtenka.Išeinu pusę aštuonių,o grįžtu tik kokią ketvirtą valandą.Dėstytojai spaudžia,aplinka siaubinga,nemiegu lygi paryčių.
Vieną žiemą,
O gal vasarą...
Vieną rytą,
O gal vakarą...
Susitikom netikėtai
Ir galbūt visiems laikams....
Et...pasiilgau kai kurių žmonių...Kai kuriuos trokštu pamatyti,apglebti ir laikyti. Bet nežinau ar dar kada nors gyvenime juos sutiksiu.O būtų gera.Gal pasikeistų...likimas?
<...>kartais netenki pačių artimiausių žmonių...O kartais netikėtai sužinai ,kad nebėra žmogaus kuris rodos jokios įtakos tavo gyvenimui nepadarė,bet tu vistiek verki....
Na,gal jau pakaks.:) Gyvenk tuo ką mums davė Dievai
