Kaip vėjas lekia dienos,skaičiuoja likimus.
Tačiau minioj esu aš vienas,aplenkiantis metus.
Tu neskubėk pro šalį,sustoki lietuje.
Akimirka juk daug ką gali...
Akimirkai pamiršk mane.

Žmonių balsai kaip varpas gaudžia,o aš esu tyla.
Širdy pažadink tyrą skausmą,težydi pyktis tavyje.
Apglėbk pasaulį pagiežos šydu,pakilki su purvina tamsa.
O kai manysi,kad tau tai nepavyko,--
Tik prisimink mane.

Viliui?*