Kaip vėjas lekia dienos,skaičiuoja likimus.
Tačiau minioj esu aš vienas,aplenkiantis metus.
Tu neskubėk pro šalį,sustoki lietuje.
Akimirka juk daug ką gali...
Akimirkai pamiršk mane.

Žmonių balsai kaip varpas gaudžia,o aš esu tyla.
Širdy pažadink tyrą skausmą,težydi pyktis tavyje.
Apglėbk pasaulį pagiežos šydu,pakilki su purvina tamsa.
O kai manysi,kad tau tai nepavyko,--
Tik prisimink mane.

Viliui?*

Trumpa mėnesio apžvalgėlė

Ojoj,kiek jau visko buvo nutikę...
Labai noriu paminėtu Ferrum Frost'ą,nes iš tiesų buvo labai smagu išgirsti Skyforger'ius ;] Gražūs tie barzdoti, valasati vyrai...Ensiferum'ai irgi geruliai...Mandragora deje negalėjo dalyvauti,nes Rimas "kažžą" pasidarė savo riešui. ;/
Apsikritai koncertas geras.Tik žinoma kas beko garsas kaip visada sumautas ir daug iki žemės graibymo prisigėrusių snukių.Bet kai jau prie tokio vaizdo pripranti tai ir nepastebi to.
Vatgi,vatgi.Sumąsčiau jog šią vasarą į festus nevažiuosiu.Tik teks apsilankyti Pragaro Aušroj dėl tam tikrų priežasčių svarbių...Nu netokių ir svarbių,noriu vieną žmogų iš Ukrainos išvyst.Ammm...
MM.kas dar? Ai tiesa.Buvo mirusio draugo gimtadienis, 19 metų būtų suėję.Tai deramai,nuėjau ,nupirkau dvi bonkes alaus,atsisėdau prie aukuro ir viena išgėriau, o kitą atkimšau jam. Patupėjau porą valandų,pagrojau kol subinė nenušalo ir nukeliavau savais keliais.Buvo keista harmonija.Ramybė.Tarsi jis būtų šalią.